Naujoje Pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitoje teigiama, kad vyriausybių priemonės kovojant su COVID-19 turi didelį poveikį visų žmonių pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į gyvybę ir sveikatą. Vyriausybės atsakas siekiant sustabdyti viruso plitimą daro ypač didelį poveikį jau pažeidžiamų ar rizikos grupei priklausančių žmonių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, neįgaliųjų, romų ir pabėgėlių, teisėms. Gerbti žmogaus teises ir apsaugoti visuomenės sveikatą svarbu visiems – tai reikia daryti lygiagrečiai.

„Akivaizdu, kad pandemijos metu gyvybei apsaugoti mums reikia griežtų visuomenės sveikatos apsaugos priemonių. Tačiau savo sveikatą galime apsaugoti gerbdami žmogaus teises. Tai nėra nulinės sumos žaidimas, – sako FRA direktorius Michael O’Flaherty. – Kuo labiau gerbiame žmogaus teises, tuo geresnės bus mūsų visuomenės sveikatos strategijos. Šios strategijos taip pat turi užtikrinti, kad bet kokie žmonių pagrindinių teisių apribojimai būtų taikomi tik tiek, kiek būtina, ir kad jos apsaugotų jau ir taip pažeidžiamus žmones, kuriems COVID-19 gali kelti dar didesnę riziką.“

FRA ataskaitoje „Koronaviruso pandemija Europos Sąjungoje. Poveikis pagrindinėms teisėms“ apžvelgiamos priemonės, kuriomis ES valstybės narės kovoja su pandemija, siekiant atkreipti dėmesį į pagarbą teisėms užtikrinančius metodus, iš kurių kitos valstybės narės gali pasimokyti.

Ataskaitoje susitelkiama į keturias temas, išryškinančias būtinybę vyriausybėms atidžiai ir reguliariai vertinti atsako į plintančią pandemiją priemonių poveikį žmonių pagrindinėms teisėms:

1. Kasdienis gyvenimas: vyriausybės atsakomosios priemonės turi plataus masto poveikį pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, teisėms į judėjimo ir susirinkimų laisvę, taip pat teisėms, susijusioms su darbu, sveikata ir švietimu.

Socialinių ir fizinių kontaktų ribojimo priemonės – nors šalys tokias priemones ėmė taikyti skirtingu laiku ir skirtingu intensyvumu, jos neturėtų lemti socialinės izoliacijos.

2. Pažeidžiamos grupės: kai kurie žmonės yra labiau pažeidžiami nei kiti, pavyzdžiui, pagyvenę žmonės ir vaikai, asmenys, sergantys kitomis ligomis, romai, pabėgėliai, benamiai, kaliniai, priežiūros įstaigų gyventojai.

Didesnė apsauga – įstaigose, pavyzdžiui, slaugos namuose, kalėjimuose ar pabėgėlių centruose, gyvenantys žmonės, turėtų būti apsaugoti, o ne izoliuoti savo sveikatos kaina. ES šalys turėtų parengti tikslines priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į konkrečius kitų pažeidžiamų grupių poreikius, pavyzdžiui, pasirūpinti prieglaudomis smurto šeimoje aukoms ir informacijos apie sveikatos priežiūrą teikimu asmenims, kurių gali nepasiekti įprastiniais kanalais komunikuojama informacija.

3. Rasizmas: dėl COVID-19 pandemijos padaugėjo rasistinių ir ksenofobinių išpuolių, visų pirma prieš žmones, kurie, manoma, kilę iš Azijos.

Pranešimas apie neapykantos nusikaltimus– ES šalys turėtų atidžiai stebėti rasistinius ir ksenofobinius incidentus ir veiksmingai pranešti apie tokius nusikaltimus, juos tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn.

4. Dezinformacija ir duomenų apsauga: beveik visos ES šalys susiduria su dezinformacija apie pandemiją. Daugelis jų renka duomenis, padedančius stabdyti viruso plitimą.

Užtikrinti duomenų apsaugą – ES šalys turėtų išlikti budrios ir taikydamos sveikatos apsaugos priemones įgyvendinti visas duomenų apsaugos priemones.

Tai pirmoji iš trijų mėnesio ataskaitų apie koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 poveikį 27 ES valstybėse narėse. Joje nagrinėjamas vasario ir kovo mėnesiais vyriausybių taikytų priemonių poveikis žmonių pagrindinėms teisėms.

Susipažinti su ataskaita galima čia

Lietuvos ataskaitos dalį galima rasti čia

Ataskaita apžvelgia situaciją nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 20 d. FRA ketina ir toliau skelbti ataskaitas šia tema.

Taip pat kviečiame susipažinti su Europos lyčių lygybės instituto trumpa apžvalga apie koronaviruso sukeltos pandemijos poveikį moterims

Bei kviečiame skaityti apie koronaviruso pandemijos metu taikomų priemonių poveikį migrantams ir pabėgėliams