Vykdydami nepriklausomą Kovos su prekyba žmonėmis 2017-2019 m. Veiksmų plano – vieno pagrindinių strateginių valstybės dokumentų kovos su modernia vergove srityje – vertinimą, DDG tyrėjai dr. Giedrė Blažytė ir Mažvydas Karalius 2021 m. liepos 1 d. dalyvavo Kovos su prekyba žmonėmis Koordinavimo komisijos posėdyje ir pristatė pagrindines tyrimo įžvalgas. 

Pranešime tyrėjai pabrėžė, kad 2017-2019 m. Veiksmų planas (VP) turėjo trūkumų, o per ateinančius trejus metus kovos su prekyba žmonėmis srityje siekiant pokyčių reikėtų: 

• Aiškiai paskirstyti atsakomybes tarp plano vykdytojų ir apibrėžti institucijų vaidmenis, teikiant joms tęstinę metodinę pagalbą įgyvendinant VP priemones. Inicijuoti įgyvendintų priemonių stebėsenos mechanizmą; 
• Sudarant VP, atsižvelgti į prekybos žmonėmis formų – darbinio, seksualinio išnaudojimo, vertimo daryti nusikalstamas veikas ir kt. – įvairovę, konkrečiomis plano priemonėmis siekiant kovoti su šiomis nusikaltimo formomis;  
• Sudarant VP, remtis rizikos veiksnių analize – socioekonominės situacijos, migracijos tendencijų kaitos tyrimais ir kt. – bei į planą įtraukti priemones, kurios atspindi esamą šalies situaciją; 
• Prekybą žmonėmis traktuoti kaip nusikaltimą žmogaus teisėms, akcentuojant nukentėjusiųjų aukų poreikius – teisę gauti pagalbą nepriklausomai nuo aukos sutikimo bendradarbiauti su teisėsauga, stiprinti bendradarbiaujančių su teisėsauga nukentėjusiųjų apsaugą ir kt. Tuo pat metu atsižvelgti į nukentėjusiųjų grupių – moterų, vyrų, nepilnamečių, užsieniečių ir kt. – pagalbos poreikių įvairovę; 
• Įgalinti savivaldybes reikšmingai įsitraukti į kovą su prekyba žmonėmis – suteikti savivaldybių institucijose dirbantiems specialistams įrankius gebėti atpažinti skirtingas nusikaltimo formas ir identifikuoti aukas, plėtoti visą šalies teritoriją apimančią pagalbos aukoms teikimo sistemą. Inicijuoti kovos su prekyba žmonėmis srities koordinatoriaus pareigybę savivaldybių teritorijose; 
• Plėtoti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerosiomis praktikomis su kitomis ES valstybėmis, kurios tampa tikslo šalimis į išnaudojimą papuolusiems LR piliečiams. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuva vis dažniau tampa ne tik aukų kilmės ir tranzito šalimi, užmegzti bendradarbiavimo ryšius su tomis valstybėmis, kurių piliečiams Lietuva tampa tikslo šalimi.  
• Tiek prevencines kampanijas visuomenei/rizikos grupėms, tiek mokymus specialistams įgyvendinti remiantis duomenimis grįstu požiūriu, t.y. nustatyti, koks prevencijos/mokymų modelis yra tinkamiausias pasirinktai grupei, siekti nustatyti tikslines grupes efektyviausiai pasieksiančias prevencijos priemones, išsiaiškinti tinkamiausius jų viešinimo būdus ir lokacijas. Apibrėžti prevencijos efektyvumo vertinimo gaires ir atgalinio ryšio iš tikslinių grupių, į kurias yra orientuotos kampanijos/mokymai, rinkimą analizę.  

Tyrėjų vertinimu, labiausiai kovos su prekyba žmonėmis srityje šalyje vis dar trūksta strateginio valstybės požiūrio į nusikaltimo užkardymą, o specialistams ir ekspertams, dirbantiems prekybos žmonėmis srityje – proaktyvios pozicijos inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą ir atstovaujant aukų interesus.  

Su pilna ataskaita galite susipažinti: čia

Nepriklausomas Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 m. veiksmų plano (2016 m. rugpjūčio 29 d., Nr. 1V-598) įgyvendinimo vertinimas atliktas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos užsakymu (sutarties nr. 1S-137, 2020-04-21).